1. Auðros Vartuose „VEIDAS VIEŠPATIES LANGE“ nuo birþelio 22 d.
2. Katedroje „LIGONIØ PAGUODA“  liepos 6 – rugpjûèio 15 d.
3. Bernardinuose „ESU MAÞYTË SIELA“ liepos 6 – rugpjûèio 3 d.
4. Šv. Ignoto Vilniaus Águlos baþnyèioje „SKAMBANTIS ANTPETIS“ liepos 9–31 d.

„Koks graþus – tas paðaukimas, kurio tikslas –
sieloms druskà iðsaugoti!“
Ið ðv.Teresëlës dienoraðèio

„Druska – geras daiktas, bet jeigu ji nustotø sûrumo,
Kuo jà pasûdysi? Ji nebetinka nei dirvai, nei mëðlui,
o iðmetama laukan. Turëkite savyje druskos, ir
taikiai sugyvenkite tarp savæs...“
Lk 14,34 , Mk 9,50

SIELOMS DRUSKA

Gyvename laike, kai Paðaukimas ir pasiðventimas tampa nebe klausimais. Klausimas – kokià naudingà profesijà, kokià aktualià specialybæ pasirinkti, o nebe – kuo gi Að – galëèiau kitiems pasitarnauti. Taigi, ar begalime mes, ðiandienos þmonës – bebûti kam nors naudingi – negu sau patiems? Naudingi, reikalingi, svarbûs, ádomûs? Ar begalime – savo sielomis beuþsûdyti – nors kà, ar begalime - ákvëpti kità þmogø – uþsidegti, pasiðvæsti, dirbti sykiu ir iðvien?

Taigi, Teresë Marija Marten, penkiolikmetë mergaitë – tiek aiðkiai girdëjo savo paðaukimà, kad turëjo atkaklumo – per pusantrø metø – dusyk sulaukti priëmimo pas tuometiná popieþiø Leonà XIII, ir bûti trimis metais anksèiau nei leidþia Baþnyèios kanonas – 15 metø priimtai á vienà grieþèiausiø – Karmelio vienuolynø! Taip, ji nugyveno trumpà, devyneriø metø vienuoliná gyvenimà, greitai uþgeso, uþalsinta to meto dusulio – dþiovos, taèiau paraðiusi vos vienà, 300 psl. autobiografinæ knygà - „Vienos sielos istorija“, tapo viena ið 3 Katalikø baþnyèios moterø ir viena ið 33 visø Baþnyèios mokytojø!

Kas gi tas ðventumas? Ar iðsilavinimas? Ar þinojimas? Ar galëjimas? Šiandienos visa paralyþiuojanti liga yra bevalystë: nereikalingumas niekam kitam, net sau paèiam. Šv.Teresës pavyzdys byloja, kad reikalingu bûti – reikia Trokðti. Ne tavæs turi „reikëti“, bet tai Tu – turi norëti, turi trokðte, dusdamas trokðti – bûti Reikalingu! Šventoji per tuos trumpuèius dienø poþiûriu, bet labai ilgus kanèiø ir minèiø þvilgsniu metus – savyje suþadino toká ðventumo ilgesá ir troðkulá, kuris neuþgeso ir nenurimo – per 111 metø! Tai kà gi ji nuveikë, 24 metø mergaièiukë!? O gi mokëjo nepaprastai melstis. Šiandienos þmogui – net nelabai suprantama, kà èia reiðkia „gerai melstis“. O visgi – mums tik atrodo, jog jeigu mums kas gerai einasi – tai dël to, kad tai Mes – esame ðaunûs! Ir visai ne dël to, jog kaþkas, kaþkur tyliai uþ mus Meldþiasi! Kad mintimis paðalina kliûtis, uþ kuriø taip uþkliûtume, kad ir liktume visà amþinybæ - bekovojà su savo vidaus prieðais! Taigi, ðv.Teresë pasëjo neregëtà maldingumà, galintá pajudinti kalnus, galintá gydyti ligas ir gràþinti jëgas. Pagal Baþnyèios tradicijà, ðventumas pasveriamas antgamtiniais reiðkiniais, atliepianèiais á mûsø maldas. Paprastai, leidþiama praeiti 50 metø po ðventojo mirties, ir turi pasitvirtinti bent du stebuklai – nepaprasti iðgijimai ar maldø iðsipildymai. Taèiau ðv.Teresëlei – nereikëjo laukti 50 metø: per 27 metus po jos mirties ávyko virð 25.000 stebuklø, tame tarpe ir praregëjimø. Praregëjimø tokiø ryðkiø – kaip visiems þinomos, taèiau nedaugeliui þinomos, kad aklos gimusios – prancûzø dainininkës Editos Piaf praregëjimo, besimeldþiant prie ðventosios palaikø.

Keletas þodþiø apie Šventàjà – ir Fotografijà. Fotografija jau taip áaugo á mûsø kasdienybæ – kad beveik në nemàstome, o kokia Vaizdo iðlikimo prasmë? Ar tik, kad nepamirðtume Savæs? Savo groþio? Jaunystës? Kad Mintume? Atmintume? Ámintume? 1890-siais Fotografija buvo didelis turtas, todël Martenø ðeimos Teresëlës sesers Celinos vienuolynan atsineðti – ranka raðyta Biblija, ir fotoaparatas buvo didþiulis kraitis. Ir ðtai, praëjus ðimtmeèiui - tapo dar akivaizdþiau, jog joks kitas þmogaus rankø kûrinys – neiðsaugo taip nuostabiai þmogaus atminties ir dvasios – kaip Fotografija. Kaip nuostabu, kad turime iðsaugotus gyvus Šventosios atvaizdus! Jos sesuo Celina yra padariusi 56 Teresëlës fotografijas, ið kuriø iðlikusios yra 23. Tris ið jø – matome parodoje: 20-metës Teresës Karmelio vienuolyne (1893), Seserø karmelièiø - skalbianèiø (1895) ir Teresëlës, amþinam uþmigusios – gëlëse (1897). Kitas – pamatysime fotofilme „Maloniø liûtis“. Jos parengtos padedant Teresëlës kelionës Lietuvoje vadovui Liutaurui Serapinui.

Uþ ðios parodos atsiradimà dëkingas Kauno Dailës galerijos „Aukso pjûvis“ vadovei Lolitai Vyþintienei, Panevëþio Petro ir Povilo baþnyèios kunigams ir parapijieèiams, Auðros Vartø kunigui Þydriui, Águlos baþnyèios kunigui Rimui Venckui, Bernardinø klebonui Arûnui Peðkaièiui, Katedros klebonui Rièardui Doveikai, bièiuliams – Sigutei Dabulskytei, Dariui Kerui, Vitalijai Vasiliauskaitei, Ramintai Daukðaitei, Eglei Genytei, Dainiui Butautui, Nijolei Stunskaitei, Vidai Grigaliûnaitei bei Vaivai Šeðkevièiûtei. Bet labiausiai døkui uþ beribæ kantrybæ þmonai Dianai, taip pat Mamai, broliui Vidmantui - be kuriø nuolatinio palaikymo, paramos ir tikëjimo - niekada nebûèiau iðgalës uþbaigti ðio darbo.

Taip pat dëkoju daugybei matomø ir nematomø tikinèiøjø, kurie meldësi uþ mane visuos ðiuos 14 mënesiø – nuo pirmos Teresëlës relikvijø lydëjimo dienos iki paskutinës parodø parengimo dienos.
Aèiû visiems, ir kiekvienam.

fotografas Juozas VALIUŠAITIS